1.jpg2.jpg3.jpg4.jpg

Naujienos

Kada Lietuvoje pradės didėti algos ir pensijos

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė priėmė sprendimą, kad už socialinių pašalpų išmokas nuo 2014 metų bus atsakingos savivaldybės.

Tam numatytos lėšos – apie 422 mln. litų. Kaimo bedarbius galime gėdinti, kad jie tingi dirbti, tačiau jei mažuose miesteliuose ir kaimuose darbo vietų nėra, šie žmonės neturi kito pasirinkimo, kaip tik gyventi iš socialinių pašalpų.

Ministro pirmininko A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė, suvokdama, kad algų ir pensijų kėlimą lemia kokybiškos ir gerai mokamos darbo vietos regionuose, nuo pirmųjų savo darbo dienų ėmė spręsti šią problemą. Man dar vadovaujant Ūkio ministerijai, mes perskirstėme Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, skirtas verslo plėtrai. Nutarėme jas skirti į visus regionus, išskyrus didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Pirmenybę teikėme pramoninei gamybai, kuri yra Lietuvos pagrindinis eksporto šaltinis ir ekonomikos variklis. Be to, kiekviena darbo vieta pramonėje sukuria 3–4 darbo vietas paslaugų sektoriuje. 

Naujų darbo vietų kūrimas regionuose svarbus, siekiant juose išlaikyti jaunus žmones. Juk ir kultūros, švietimo, sveikatos įstaigų veiklą bei galimybes taip pat lemia demografinė padėtis: kai nėra gyventojų, nereikalingos tampa paslaugos ir minėtos įstaigos. 

Jaunoms šeimoms darbo vietų kūrimas regionuose labai svarbus. Negali visos jaunos šeimos keltis gyventi į didmiesčius, pvz., į Vilnių, kuriame gyvenimas yra gana brangus. Tarkime, Panevėžyje ar Joniškyje būstas yra vos ne 10 kartų pigesnis nei Vilniuje. Sostinėje jauna šeima, net jei abu sutuoktiniai turi darbus ir gauna vidutines pajamas, negali įsigyti būsto, o jo nuomai turi išleisti vos ne pusę savo uždirbamų pajamų. Be to, Vilniuje (ir Kaune) trūksta vaikų darželių, dažnos transporto spūstys, jaučiama oro tarša. 

Pensijų likimui įtaką daro taip pat ir dirbantys žmonės. Pagrindinės įplaukos į „Sodrą“ yra iš gyventojų sumokamos įmokos į „Sodros“ biudžetą. „Sodros“ skola šiandien siekia apie 11 mlrd. litų. Kuo daugiau bus mokančių į „Sodros“ biudžetą, tuo galimybė didinti pensijas bus realesnė.
Praeityje politikų priimti sprendimai nulemia ir šiandienos galimybes didinti algas bei pensijas.

A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė, pradėjusi darbą, valstybės aruodą rado beveik tuščią. Valstybės įsiskolinimas siekė 53,6 mlrd. litų. Vien skolos aptarnavimui (paskolų mokėjimui) reikia 2,3 mlrd. litų per metus.

Jei bent pusę šios sumos galėtume paskirti algų didinimui, būtų nemenka suma. Jei tų lėšų nereikėtų atiduoti paskolų mokėjimui, dabar situacija būtų lengvesnė. Deja, konservatorių vadovaujama Vyriausybė nepasinaudojo daug pigesne Tarptautinio valiutos fondo paskola, todėl šiandien didinti atlyginimus, pvz., kultūros ir socialiniams darbuotojams, sudėtinga, kyla problemų dėl pensijų kompensavimo. 

Oponuojantys politikos dizaineriai teigia, kad regionuose nepakanka kvalifikuotos darbo jėgos. Bet jei regionuose būtų sukurtos kokybiškos ir gerai mokamos darbo vietos, ar išsilavinęs jaunimas nevažiuotų dirbti ir gyventi į regionus, kur daug patogiau auginti vaikus ir būstas – pigesnis? 

Į regionus noriai investuoja verslininkai. Štai projekto „Invest-LT 2“, skatinusio verslininkus kurti įmones ar plėtoti verslą mažesnėse savivaldybėse, dalyviams skirta 300 mln. litų, o poreikis siekė 400 mln. litų. Dabar naujais projektais reikėtų tęsti šitą regionų ekonomikos gaivinimo politiką. Merams dera aktyviau traukti investicijas į savo vadovaujamas savivaldybes.

Keletas geros verslo praktikos pavyzdžių. Pabradėje (Švenčionių r.) veikia įmonė „Intersurgical“, kurios gaminiai skirti pacientų oro takams, anestezijai, reanimacijai ir deguonies bei aerozolio terapijai. Nors iš pradžių ši įmonė gamino tik švirkštus, bet dabar jos gaminių asortimentas – labai platus. 

Raseinių rajono žemės ūkio bendrovė „Džeirana“, plėtodama verslą, dar 2010 metais pradėjo surinkinėti mažos galios (35 AG) traktorius. „Džeirana“, savo lėšomis įsteigė MTZ traktorių laboratorijas Aleksandro Stulginskio universitete bei VšĮ Kelmės PRC Tytuvėnų skyriuje, kur ugdomi jauni specialistai. O prasidėjus biokuro plėtrai, regionuose pradėtos steigti nedidelės biokurą gaminančios įmonės, kurios kaimo žmonėms sukuria naujų darbo vietų. 

Taigi gamybos plėtra į regionus, Lietuvos reindustrializacija (pramonės atgaivinimas), darbo vietų, paremtų aukštomis technologijomis ir inovacijomis, kūrimas, skolų likvidavimas – pagrindiniai šaltiniai, galintys nulemti žmonių gerovę: didesnes algas ir pensijas, jaunimo iš emigracijos grąžinimą.

Birutė Vėsaitė

(Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotrauka)

Pagerank

Visos teisės saugomos. © www.birutevesaite.lt. E-sprendimas: Aurelija Lankelienė ir a4joomla.com