1.jpg2.jpg3.jpg4.jpg

Naujienos

Dar per anksti švęsti, mielosios feministės

Netrukus minėsime eilinę kovo 8-ąją. Šios dienos ištakos siekia antikos laikus. Kartą per metus Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų pasidžiaugti kartu su savo moterimis. Beje, karus taip pat sukeldavo vyrai, o didžiausiomis aukomis tapdavo moterys ir vaikai. Ar kas nors pasaulyje pasikeitė per tūkstančius metų? Pastarieji įvykiai rodo, kad ne. Karą vėl skelbia vyras, neadekvačiai suvokiantis tikrovę.

Daugiau nei prieš 100 metų Kopenhagos tarptautinėje konferencijoje kovo 8-oji buvo paskelbta tarptautine moterų solidarumo diena, skirta moterų kovai už taiką, laisvę ir lygias teises. Per pastarąjį šimtmetį feministės pasiekė labai daug - išsikovojo rinkimų teisę, trumpesnes darbo valandas, teisę valdyti savo turtą ir pasirinkti profesiją. Vienai kitai netgi pavyko įkopti į valdžios olimpą. Tačiau vienas kitas vieversys dar ne pavasaris.

Visuomenės, kurios suprato, koks svarbus moterų dalyvavimas valdyme, ekonomikoje ir socialiniame šalies gyvenime, gyvena daug taikiau, turtingiau ir yra laimingesnės. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Mūsų Šiaurės kaimynės yra sektinas pavyzdys. Lietuvos pilietės uždirba 80 centų iš 1 lito, kurį uždirba vyrai. Todėl senatvėje ir jų pensijos yra gerokai mažesnės. Statistiškai moterys Lietuvoje gyvena 10 metų ilgiau nei vyrai. Kol pensininkų pora gyvena drauge, taip jau atsitinka, kad moteris dažniausiai slaugo savo sutuoktinį, prieš išleidžiant jį anapilin. Kartu jie dar pakenčiamai pragyvena iš abiejų pensijų. Tačiau ar teisinga, kad po to, kai moteris senatvėje lieka viena, jos laukia vienatvė ir skurdas?

Ar teisinga, kad nusenę Seimo nariai turi teisę diktuoti, kaip jų rinkėjos turi elgtis su savo kūnu, bandydami įstatymu kriminalizuoti abortus? Ar jie nemano, kad neva kovodami už negimusią gyvybę, jie pasmerkia jaunas merginas ir moteris iš skurdžių šeimų sveikatos praradimui ar net mirčiai. Nes turtingos moterys ras išeitį kaip spręti problemą, net ir pasirinkdamos turizmą į kaimynines šalis, kur absurdiškas draudimas negalioja.

Lietuvoje gyvena daugiau nei 54 proc. moterų, o į Seimą ar savivaldybes renkama vos daugiau nei 20 procentų moterų. Ar teisinga, kad apie moterų, šeimos, vaikų, vyresnių žmonių gyvenimą sprendžia beveik vieni vyrai, ar jie geriau nei moerys išmano šias sritis? Ar mes, kaip moterų teisių gynėjos, padarėme viską, jog mūsų būtų daugiau Parlamente, savivaldybėse ir verslo struktūrose, kuriose priimami sprendimai ir skirstomi viešieji finansai? Taigi, kova už moterų teises dar nebaigta, mielosios feministės.

Per pastarąjį dešimtmetį įvyko daug permainų tiek visuomenės, tiek moterų gyvenime. Paskutinis Lietuvos moterų suvažiavimas įvyko 2005 m. Gal jau atėjo laikas surengti Lietuvos moterų suvažiavimą 2015 m., kuriame būtų aptarta kuriuo keliu mūsų valstybė turėtų žengti, kad joje saugūs ir laimingi jaustųsi tiek moterys, tiek vyrai.

 

 

Pagerank

Visos teisės saugomos. © www.birutevesaite.lt. E-sprendimas: Aurelija Lankelienė ir a4joomla.com